Autorius: baaris

Keli patarimai lenkiant kitus automobilius

O kaip susiklostytų situacija, jeigu tuo momentu mūsų automobilis pajudėtų iš vietos, nenutoldamas nuo važiuojamosios dalies krašto? Neįspėtas apie tai vairuotojas, ketinąs lenkti mūsų automobilį, atsidurtų sunkioje ir, gal būt, netgi pavojingoje situacijoje. Jis negalėtų nei pakankamai greitai mus aplenkti, nei stabdyti taip, kad nesusidurtu su automobiliu Vilniuje ar kitame kokiame mieste, važiuojančiu priešinga kryptimi.

Kai, prieš pajudėdami iš vietos, įjungiame kelioms sekundėms kairiojo posūkio rodiklį, užpakalyje važiuojančios mašinos vairuotojas sužino, kad šią minutę mūsų automobilis pradės važiuoti. Vadinasi, jos vairuotojas, užuot paprastai lenkęs mūsų automobilį, turi palaukti, kol galės jį aplenkti. Tada jis greitai apskaičiuoja, kaip patogiau pasielgti: aplenkti ar pristabdyti ir palaukti, kol mūsų automobilis prasilenks su važiuojančia iš priekio mašina. Taigi, mūsų automobilio pajudėjimas iš vietos nebus netikėtas užpakalyje važiuojančiam vairuotojui ir pavojinga situacija nesusidarys.

Sankryža, kurioje eismas vyksta ratu, žymima tokiu kelio ženklu: apvaliame žydros spalvos apskritime trys centrinės baltos rodyklės.

Įvažiuojama į tokią sankryžą, visada sukant į dešinę. Atrodytų, kad reikėtų iš anksto signalizuoti dešiniojo posūkio rodikliu. Tačiau kelių eismo taisyklės to nenumato, nes šiuo atveju vairuotojas negali važiuoti kitaip, kaip tik į dešinę. Tačiau, būdamas sankryžoje su eismu ratu, vairuotojas turi signalizuoti posūkio rodikliu apie tai, kaip jis ketina iš jos išvažiuoti. Kai jis išvažiuoja į pirmąją gatvę dešinėn, įjungia dešiniojo posūkio rodiklį. Kai važiuoja ratu toliau už sankryžos centro, turi įjungti kairiojo posūkio rodiklį. Toliau vairuotojas privalo šį signalą išjungti ir iš anksto įjungti dešiniojo posūkio rodiklį, prieš keisdamas eismo juostą į gretimą iš dešinės, kad galėtų išvažiuoti į sekančią gatvę. Tačiau posūkio rodiklis visada įjungiamas tik pravažiavus gatvę, į kurią neketinama sukti. įsidėmėtina, kad, važiuojant tokia sankryža, apie ketinimą keisti eismo juostą į gretimą (kairę arba dešinę) taip pat reikia signalizuoti — įjungti atitinkamą posūkio rodiklį.

Buvo metas, kai mūsų vairuotojai elgėsi taip. Lenkiamojo automobilio vairuotojas, įsitikinęs, kad jį ketina lenkti, arba išgirdęs įspėjantįjį signalą, pats signalizuodavo trumpu garsiniu signalu. Tuo informuodavo lenkiantįjį vairuotoją, jog jo signalas priimtas ir jis gali lenkti. Tačiau šiuo metu galioja kita taisyklė. Lenkiamojo automobilio vairuotojas trumpam įjungia posūkio rodiklį, tuo pranešdamas už jo važiuojančiam vairuotojui, kad kelias aplenkimui yra laisvas.

Gavęs tokį pranešimą, ketinąs lenkti vairuotojas privalo būti atsargus ir iš anksto įsitikinti: ar galima saugiai aplenkti; ar neatvažiuoja iš priešingos pusės kokia nors transporto priemonė; ar nėra ant kelio kokios nors kliūties; kitaip tariant, įsitikinti, kad kelias laisvas ir lenkimas yra saugus.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Vairuojant automobilį, visada egzistuoja avarijos grėsmė

Vairuojant automobilį, visada egzistuoja avarijos grėsmė ir tam tikras rizikos laipsnis. Avarija gali įvykti ne dėl vairuotojo, o dėl kito eismo dalyvio kaltės arba dėl nepalankių aplinkybių, pavyzdžiui, užvažiavus ant apledėjusios kelio dalies, kurią iš pirmo žvilgsnio yra sunku atskirti.

Visais atvejais, kai automobilis atsitrenkia, ypač priekine dalimi, jame esantys keleiviai ir vairuotojas paprastai esti rimtai, kartais net mirtinai sužeidžiami. Šiuo požiūriu pavojingiausia visti pirma laikoma vieta, esanti šalia vairuotojo, o paskui — vairuotojo vieta,

Tai aiškinama tuo, kad, atsitrenkus priekine dalimi (į medį arba stulpą), automobiliui suteikiamas neigiamas pagreitis, arba lėtėjimas. Šio lėtėjimo dydis priklauso nuo automobilio važiavimo greičio (kvadrato) ir nuotolio, kurį jis nuvažiavo nuo atsitrenkimo į kliūtį momento.

Net staigiausiai stabdant kelyje su šiurkščia danga, lėtėjimas neviršija 0,7 g, t. y. 0,7 svorio jėgos pagreičio dydžio (su neigiamu ženklu). Taigi, keleivis krinta į priekį jėga, sudarančia 0,7 jo paties svorio. Lėtėjimas nepasiekia didesnės reikšmės, nes jį riboja padangų ir kelio sukibimas. Sukibimo koeficientas keliui su sausa asfaltbetonio danga sudaro apie 0,6 ir retai tepasiekia 0,7.

Pavyzdžiui, automobiliui, važiuojančiam 40 km/h greičiu, sustabdyti reikia ne mažiau kaip 10 m atkarpos; o jo keleiviai turi tendenciją kristi į priekį ir šiek tiek paslenka nuo sėdynės. Jeigu keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, yra nepasiruošęs tokiam stipriam stabdymui, galva atsitrenkia į priekinį stiklą arba viršutinį stiklo rėmą ir susižaloja.

Blogesnė situacija, kai automobilis trenkiasi į medį ar kitą nejudamą kliūtį. Tuomet jis sustabdomas per trumpesnę kelio atkarpą, atitinkančią automobilio dalių deformaciją, pavyzdžiui, 0,5 m. Ankstesniajame pavyzdyje stabdant lėtėjimas sudarė 0,6 g, o antruoju atveju jis apytikriai bus lygus 12 g. Sėdintys automobilyje metami į priekį jėga, 12 kartų viršijančia jų pačių svorį. Visiškai suprantama, kad niekas negali pasipriešinti tokiai jėgai. Nuo tokio smūgio lūžta vairo ratas, kuris sumaigo vairuotojo krūtinės ląstą, o keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, didele jėga sviedžiamas į priekinį stiklą ir jo viršutinį rėmą. Tokio smūgio pasekmė — sulaužyta kaukolė.

Siekiant išvengti tokių smūgių pasekmių, dabar automobiliuose įtaisomi saugos diržai. Jie apsaugo keleivį nuo smūgio į priekinę kėbulo sienelę, o vairuotoją nuo smūgio į vairo ratą. Taip išvengiama stiprių kūno sužalojimų.

Visi lengvieji automobiliai Kaune privalo turėti tokiems diržams specialias tvirtinimo vietas.

Saugos diržai ir jų pritvirtinimas privalo atitikti specialius reikalavimus. Avarijos metu nuo smūgio diržai turi išsitempti, atitinkamai pailgėti, tuo padidindami automobilio vairuotojo ir keleivių stabdymo kelią ir sumažindami jų lėtėjimo dydį.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Posūkio rodikliai turi didelę reikšmę eismo saugumo požiūriu

Prieš įvažiuodamas į vartus, automobilis rieda šaligatviu. Privaloma labai lėtai juo važiuoti, nekeliant grėsmės pėsčiųjų saugumui bei jų neišgąsdinant. Reikia būti ypač atsargiam, nes šaligatvis skirtas pėstiesiems, o automobilis užvažiavo ant jo tik iš būtinybės. Taip pat įsidėmėtina, kad šalia vartų paprastai esti išėjimas iš laiptinės. Bet kuriuo momentu iš ten gali pasirodyti žmogus, nežinąs apie įvažiuojantį automobilį. Todėl vairuotojas turi būti pasiruošęs laiku sustabdyti mašiną. Tokiu atveju signalizuoti garsiniu signalu nedera. Tuo keliamas triukšmas ir trikdomi arti gyvenantys žmonės.

Ką gi daryti, kai dėl intensyvaus eismo negalima įvykdyti visų įvažiavimo į vartus sąlygų. Ogi tiesiog atsisakyti šio ketinimo, nes nevalia važiuoti į vartus bet kuriomis aplinkybėmis ir bet kuria kaina, kaip kad nevalia, pavyzdžiui, sukti į kairę sankryžoje, kur yra tai daryti draudžiantis kelio ženklas.

Į visas pastabas, pasakytas apie įvažiavimą pro vartus, atsižvelgiama ir išvažiuojant iš jų. Išvažiuodamas iš vartų, vairuotojas turi būti dar atsargesnis, nes paprastai praeiviai nesitiki pasirodant automobilio ir sutrinka. Kad to nebūtų, dar iš tarpuvartės signalizuoja trumpu garsiniu signalu. Važiuoti privalo labai lėtai ir atsargiai.

Posūkio rodiklių naudojimas

Posūkio rodikliai turi didelę reikšmę eismo saugumo požiūriu. Nuo taisyklingo jų naudojimo priklauso ne tik eismo tvarka, bet ir transporto priemonių bei pėsčiųjų saugumas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad naudotis posūkio rodikliais labai paprasta. Tačiau taip nėra. Galima drąsiai tvirtinti, kad taisyklingas posūkio rodiklių naudojimas yra savotiškas menas, paklūstąs tam tikroms taisyklėms. Šių taisyklių nepaisymas ne tik pažeidžia eismo tvarką, bet tam tikrais atvejais sukelia pavojingas situacijas.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Žinokime, kad posūkio rodikliu pranešame kitiems eismo dalyviams bei juos įspėjame apie mūsų ketinimą pakeisti judėjimo kryptį. Vadinasi, atlikę šį ketinimą, posūkio rodyklę privalome nedelsdami išjungti, kad neklaidintume kitų eismo dalyvių.

įsivaizduokime, kad vairuotojas ketina aplenkti transporto priemonę, važiuojančią prieš jį. įsitikinęs, kad niekas nesiartina iš priešingos krypties ir niekas neketina lenkti jo paties, jis keičia eismo juostą į gretimą kairiąją. Apie tai privalo signalizuoti, įjungdamas kairiojo posūkio rodikli (suprantama, tai daro dešinės pusės eismo šalyse, o ne, pavyzdžiui, Anglijoje, Japonijoje ir kitur, kur priimtas kairės pusės eismas).

Posūkio rodiklį turime įjungti laiku, kad užpakalyje važiuojantis vairuotojas gautų pakankamai laiko susiorientuoti mūsų ketinimuose ir atitinkamai pasielgti. Užpakalyje važiuojantis vairuotojas, pamatęs įjungtą mūsų automobilio kairiojo posūkio rodiklį, daro išvadą, kad mes ketiname keisti eismo juostą į gretimą kairiąją ir keičiame ją todėl, kad ketiname lenkti priekyje važiuojantį automobilį arba priekyje esančią kliūtį. Už mūsų važiuojančio automobilio vairuotojas gali dar ir nematyti tos kliūties, ypač tuomet, kai mūsų automobilis yra sunkvežimis ir užstoja priešais jį esantį kelią.

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

BelAZ ir MoAZ automobilių gamyklų kūrimosi pradžia

Iš pagrindinės Minsko automobilių gamyklos iškeltos ir sukurtos naujos gamyklos: Baltarusijos automobilių gamykla (BelAZ) Zodino mieste, gaminanti didžiakrūvius automobilius savivarčius, ir Mogiliovo automobilių gamykla (MoAZ), gaminanti automobilinius vilkikus.

Šį, vienuoliktąjį, penkmetį Minsko automobilių gamykla gamina automobilius MAZ-5355, taip pat triašius balninius vilkikus MAZ-6422 (autotraukinio keliamoji galia 30 tonų, variklio galia — 320 AG, greitis — 85 km per val.), dviašius MAZ-5432 (keliamoji galia — 20 t, variklio galia — 280 AG). Šių automobilin labai geros eksploatacinės savybės: vidutinis jų greitis yra 7 proc. didesnis, o degalų sunaudoja 10 proc. mažiau negu ankstesnieji MAZ modeliai.

Baltarusijos automobilin gamykla Žodino mieste gamina karjerinius savivarčius BelAZ-540A, BelAZ¬548A, BelAZ-549, kurių keliamoji galia atitinkamai 27, 40 ir 75 tonos. Šį penkmetį čia numatyta gaminti modernizuotus 30 tonų keliamosios galios savivarčius su dyzeliniais varikliais JMZ-840 (galia 420— 450 AG), 40 tonų savivarčius BelAZ-7548 su varikliu JMZ-8401 (galia 600 AG), taip pat automobilius BelAZ-7519 su hidropneumatine pakaba ir elektrine transmisija. Keliamoji galia 110 tonų, o dyzelinio variklio galingumas 1300 AG.

Kirovo vardo Mogiliovo automobilių gamykla specializuojasi gaminti žemės kasimo ir transportavimo mašinas. Ji gamina autotraukinius gruntovežius, visureigius statybinius savivarčius, ratinius vilkikus. Šalies statybose dažnai pamatysime žinomus vilkikus MoAZ-529, MoAZ-546.

TSKP XXVI suvažiavimas bei „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys“ vienuoliktajame penkmetyje ir iki 1990 metų numato toliau plėsti dyzelinių automobilin gamybą bei jų nomenklatūrą. Baltarusijoje gaminami automobiliai vien tik su dyzeliniais varikliais. Jų gamyba kasmet vis labiau plečiama bei tobulinama.

Patys mažiausi šalyje gaminami autobusai RAF gerai žinomi visiems vairuotojams ir keleiviams šiandien TSKP XXV suvažiavimo Jelgavos mikroautobusų gamykla išleidžia apie 15 tūkstančių mikroautobusų per metus. Šios gamyklos biografija prasideda 1949 metais, kai čia buvo remontuojami automobiliai ir gaminamos priekabos. Vėliau, nuo 1951 metų, gamykloje išleidžiami autobusai su GAZ-51 šasi. 1957 metais Rygos autobusų kėbulų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius mūsų šalyje mikroautobusus RAF-10 „Festival“.

Jau trečias dešimtmetis, kai vis tobulesni Rygos mikroautobusai, panaudojimo sfera ir didėja gamyba. Tapo ankšta senuosiuose gamyklos cechuose ir devintame penkmetyje Jelgavos mieste netoli Rygos pradėta naujų RAF korpusų statyba. Čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai įrengimai: galingi presai štampuoti stambiems kėbulo paneliams, suvirinimo automatai, panašūs dažymo įrengimai. Visas Jelgavos gamyklos kompleksas užima per 30 hektarų.

TSKP XXV suvažiavimo išvakarėse Jelgavos automobilių gamintojai surinko pirmąją partiją naujų mikroautobusų RAF-2203 „Latvija“.

RAF mašinos pasižymi gerais techniniais ir ekonominiais rodikliais. Jos sėkmingai konkuruoja su užsienio firmų mikroautobusais, turi paklausą kitose šalyse. Be to, gaminamos įvairios šio mikroautobuso modifikacijos.

Pasak Lietuvos supirkėjų automobilių supirkimo vilniuje kainos gali skirtis kiekviename mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar kitur, nes tai daug įtakoja gyventojų pajamos šiuose miestuose.

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Automobilio pastatymas nustatytoje vietoje

Pastatytas važiuojamojoje dalyje automobilis neturi užimti daugiau vietos, negu iš tikrųjų jos reikia. Mašinos pastatymas yra svarbus, nes, nuo to priklauso eismo saugumas. Mokantis taisyklingai pastatyti automobilį, reikia išmokti keletą pratimų.

Pirmasis iš šių pratimų sustojimas už kito automobilio, stovinčio išilgai šaligatvio. Sustojama ne toliau kaip 10 cm nuo šaligatvio, o atstumas iki priekyje stovinčio automobilio pasirenkamas toks, kad prireikus būtų galima išvažiuoti, nenaudojant atbulinės eigos. Vairuotojas turi išmokti nustatyti atstumą iki šaligatvio, nepasukdamas galvos, pagal automobilio sparno padėti šaligatvio borto atžvilgiu. įgūdžiui susidaryti reikia 1 kartą sustoti tiksliai prie šaligatvio borto, šiek tiek jį liečiant padangomis kurios pirktos internetu. Iš tokios padėties važiuoti į šalį pirmyn yra sunku, o atgal iš viso neįmanoma. Jeigu vis dėlto būtina pasitraukti nuo šaligatvio atgal, pirma reikia tolti nuo jo, važiuojant pirmyn, o paskui, nustačius tinkamą atstumą iki šaligatvio borto, pradėti važiuoti atbuline eiga.

Kai vairuotojas išmoko taisyklingai pastatyti savo automobilį už kito automobilio, privalo išmokti išvažiuoti pirmyn iš tos vietos. Išvažiuodamas turi judėti labai lėtai, energingai sukti vairo ratą, kad kuo greičiau pasisuktų į kairę. Jis sugebės išvažiuoti, nekliudydamas priekyje stovinčio automobilio, tik tuomet, jei nuo jo stovėjo pakankamu atstumu. Suprantama, išvažiuojant į važiuojamosios dalies vidurį, veikiama pagal eismo taisykles. Vairuotojas privalo įsitikinti, ar netrukdo važiuoti kitiems eismo dalyviams, įjungti kairiojo posūkio rodikli ir žiūrėti, ar nekliudo važiuoti transporto priemonėms, turinčioms pirmumo teisę.

Tinkamas atstumas superkamo automobilio Klaipėdoje

Tinkamas atstumas nuo priekyje stovinčio automobilio laikomas toks, kurio pakanka, vairo ratą pasukus iki galo kairėn, išvažiuoti. Tokioje padėtyje automobilis užima nedaug vietos.

Sekantis pratimas yra automobilio pastatymas į stovėjimo aikštelę 45° kampu eismo juostos atžvilgiu. Tam tikslui geriausia pasirinkti spalvotomis linijomis nužymėtą aikštelę. Vairuotojas turi išmokti atvažiuoti prie pažymėtos aikštelės (keturkampio) priekine ir atbuline eiga. Pageidautina, kad prie pasirinktos aikštelės nestovėtų kiti automobiliai. Taip pat reikia išmokti įvažiuoti į aikštelę atbuline eiga, pakeičiant krypti 45° ir 135°, t. y. atvažiuojant iš priešingų pusių. Abiem atvejais atsimintina automobilio stabtelėjimo vieta, prieš pradedant važiuoti atbuline eiga, kad vėliau būtų galima išmokti pasirinkti tinkamą pradinę poziciją judėjimui atbuline eiga. Jeigu vairuotojas prie pažymėtos linijos atvažiuos per arti, jam bus sunku įvažiuoti į aikštelę atbuline eiga vienu manevru. Keliui apžvelgti už automobilio, važiuojant atbuline eiga ir tuo pat metu darant posūkį, rekomenduojama žiūrėti atgal pro atvertas kairiąsias duris, kai įvažiuojama į aikštelę 45° kampu. Įvažiuojant į aikštelę 135° kampu, atgal žiūrima pro užpakalinį stiklą, pasisukus į dešinę.

Vėliau pereinama prie pratimo — automobilio statymas stovėjimo aikštelę 45° arba 135° kampu, tačiau tarp dviejų stovinčių automobilių.

Pirmoji pagalba kraujuojant automobilio vairuotojui ar keleiviams

Vairuotojai turi žinoti paprasčiausius pirmosios pagalbos teikimo būdus

FIA Tarptautinė automobilių

FIA Tarptautinė automobilių federacija — buvo įkurta 1904 metais trylikos Europos ir Amerikos autoklubų. Šiandien šis vienintelis tarptautinis automobilistų organas turi virš 90 nacionalinių asociacijų ir klubų iš visų penkių kontinentų. FIA gina 35 milijonų automobilistų interesus.

Šios organizacijos veikla labai įvairiapusė. Federacija sprendžia kasdieninius automobilizacijos klausimus, tarp jų ir ekonomines, socialines, technines problemas, populiarina automobilių sportą.

Plati FIA veikla nulemia ir sudėtingą jos struktūrą. Aukščiausias organas yra Generalinė asamblėja, kurios posėdžiai vyksta kasmet. Jos metu priimami sprendimai, nurodantys bendrą Federacijos liniją. Kiekviena nacionalinė organizacija FIA narys turi vieną balsą. Visą likusį laiką Federacijai vadovauja vykdomasis komitetas, kurio sudėtį leina prezidentas ir keletas narių, išrenkamų trejiems metams slaptu balsavimu Generalinės asamblėjos metu.

Fiat sistema

FIA nuolat veikia komisijos turizmo, muitinės, techninė, kelių eismo, o taip pat Tarptautinė automobilių sporto federacija (FISA).

FISA turi ypatingą reikšmę, kadangi jai tenka kontroliuoti per 800 automobilių varžybų, kasmet įtraukiamų į tarptautinį kalendorių. Sporto federacija rengia automobilių lenktynėms taisykles bei reikalavimus, atsižvelgdama i lenktynininkų, varžybų ,organizatorių ir automobilių firmų interesus. Taip pat tikrina ar atitinka lenktyninės mašinos nustatytas technines normas bei saugumo reikalavimus, tvirtina įvairių čempionatų grafikus, įdomu, kad nuo 1956 metų (kai tarybiniai automobilistai įstojo į FIA iki pat savo mirties (1982 m.) FISA viceprezidentu buvo Maskvos automobilin ir kelių instituto rektorius dr. prof.-L. L. Afanasjevas.

Ypač didelį dėmesį FIA skiria tarptautinio automobilių turizmo vystymui. Speciali komisija koordinuoja valstybių automobilių klubų veiklą, ruošia turizmo informaciją ir rekomendacijas, rūpinasi maršrutų ir automobilių draudimo klausimais.

FIA taip pat užsiima kelin eismo taisyklių ir kelio ženklų standartizacija, saugaus eismo užtikrinimu, naujų techninių reikalavimų ir normatyvų ruošimu automobilių konstravimui, gamybai ir eksploatacijai. Federacija bendradarbiauja su daugeliu SNO komisijų, įvairiomis tarptautinėmis asociacijomis.

Tarybiniai automobilistai ir sportininkai

Tarybiniai automobilistai ir sportininkai priklauso FIA nuo 1956 metų, kai įstojo Maskvos centrinis automoto klubas. Per visą tą laiką mūsų delegatai aktyviai dalyvauja FIA darbe. Tarybiniai delegatai kovoja už tolimesnį Federacijos demokratizavimą, už tai, kad FIA nariams nebūtų taikoma kokia nors diskriminacija.

Tarybinės automobilių pramonės pasiekti laimėjimai leidžia mūsų lenktynininkams vis aktyviau tarptautinėse automobilių sporto lenktynėse, ypač sunkiausiose rali. Puikūs tarybinių ekipažų startai rali maratonuose „Londonas—Sidnėjus“, „Londonas—Mechikas“, atskiruose pasaulio rali čempionato, etapuose — „Akropolis“ (Graikija), „1000 ežerų“ (Suomija), „R. A. C. (Anglija) ir kituose pakėlė TSRS automobilių sporto federacijos autoritetą tarptautinėje arenoje.

Supirkimas – Šiauliai – federacija

O šiais laikais automobilių supirkėjai turi federaciją? Pavyzdžiui tokiam mieste kaip Šiauliai? Manau, kad ne. Kodėl? Paprastas atsakymas: o kam? tam, kad juos prižiūrėti? Manau, kad laisvai gali supirkinėti ir be tokių teisinių instancijų.

Paslaugos: automobilių supirkimas Šiauliai

Antikvarinių automobilių klubas

Pirmąjį mūsų šalyje antikvarinių automobilių klubą Panevėžyje įkūrė keli ketvirtojo-penktojo dešimtmečio laidos automobilių savininkai. Tais laikais automobilių supirkėjai tikrai pasistengdavo ir nepatingėdavo apvažiuoti visus miestus kol surasdavo antikvarinių automobilių.

1972 metais jie pirmieji prie Panavežio veikiančio centrinio automoto klubo „Dauguva“ įsteigė Antikvarinių automobilių sekciją (AAS). Šio pirmojo klubo tikslas — populiarinti senuosius automobilius juos išsaugoti, taip pat suburti senųjų automobilių savininkus. Šis klubas dabar turi per 150 mašinų; dalis jų priklauso pačiam klubui, likusios — jo narių nuosavybė,

Be dviejų „Ruso-BaIt“ modelių, pagamintų 1909 metais, ir kiti šio klubo automobiliai yra labai vertingi. Pavyzdžiui, Gvidas Adamsonas turi vienintelį pasaulyje 1939 metų laidos sportinį automobilį „Mile-Milije“ su vairu kairėje pusėje. Įdomus taip pat: automobilis BMV-328 (jų iš viso buvo pagaminta tik trys). Šių automobilių 100 AG šešių cilindrų variklis, išvysto iki 200 km per valandą greitį.

Vienintelis pasaulyje

Vienintelis pasaulyje išliko ir 1936 metų, Iaidos „Auto-Union“, galintis ir dabar važiuoti iki 380 km per valandą greičiu. Šią mašiną klubui padovanojo Maskvos ZIL automobilių gamyklos kolektyvas. Teko gerokai padirbėti, kol „Auto-Union“ buvo restauruotas. Tačiau unikalus modelis to vertas.

Visi automobiliai ir motociklai šiame klube suskirstyti į tris kategorijas: antikvarinius (pagamintus iki 1930 metų), klasikinius (pagamintus iki 1940 metų) ir pagamintus iki 1959 metų.

Panavežio supirkėjų klubas turi per šimtą narių. Kai kurie jų, kaip Andris Enitis — RAF mikroautobusų gamyklos konstruktorius, susiję su automobiliais pagal specialybę. Tačiau tokių nedaug. Klubui priklauso populiarus latvių dailininkas Indulis Urbanas, dailidė Karlis. Stradsas, muzikantas Aivaras Ahnantsas, dažytojas Ivaras Dumsas, architektas Skaidrytis Vitola, jūreivis Ojaras Grigorjevas, baleto solistas Indulis Eglitis Klubui priklauso ir mokslinių darbuotojų ir statybininkų, ir studentų, ir padavėjų, ir netgi visame pasaulyje garsios Domo katedros vargonų derintojas Gvidas Adamsonas.

Supirkėjų klubas bendrauja su kitų mūsų šalies miestų antikvarinių automobilių klubas. Kartą per dvejus metus „autoveteranai“ susirenka sąjunginį sąskrydį. Kasmet vyksta parodos, konkursai ir rali. Artimiausias klubo tikslas — įsteigti antikvarinių automobilių muziejų Rygoje.

Ne tik Panevėžyje, bet ir Kaune

Tokių senoviniu automobilių klubų yra ne tik Panavėžyje. Visoje šalyje bei užsienyje garsi Maskvos senovinių automobilių mėgėjų sekcija, įkurta žurnalo ,,Za ruliom“. Taline veikia klubas „Unik“. 1974 metais ir Kaune įkurtas senovinių mašinų klubas.

Nemažai automobilių originalų yra ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Tai 1938 m. laidos automobilis „Opel-Admiral“, su kuriuo inžinierius B. Jaskis laimėjo ne vieną prizą senovinių mašinu varžybose. Ypač gražiai atrodo R. Paurio 1937 m. laidos automobilis „Fiat-Balilla-1100″. Pats seniausias Kauno klubo automobilis — tai 1917 m. laidos ,,Dodge Brotchers“.

Šiuose klubuose susibūrę inžinieriai ir darbininkai, architektai ir šaltkalviai turi ne tik labai įdomų užsiėmimą, bet atlieka ir labai naudingą darbą restauruoja dar išlikusius Lietuvoje senovinius automobilius, prikelia juos antrajam gyvenimui, supažindina su automobilizacijos istorija jaunąją kartą.