Vairuojant automobilį, visada egzistuoja avarijos grėsmė

Vairuojant automobilį, visada egzistuoja avarijos grėsmė ir tam tikras rizikos laipsnis. Avarija gali įvykti ne dėl vairuotojo, o dėl kito eismo dalyvio kaltės arba dėl nepalankių aplinkybių, pavyzdžiui, užvažiavus ant apledėjusios kelio dalies, kurią iš pirmo žvilgsnio yra sunku atskirti.

Visais atvejais, kai automobilis atsitrenkia, ypač priekine dalimi, jame esantys keleiviai ir vairuotojas paprastai esti rimtai, kartais net mirtinai sužeidžiami. Šiuo požiūriu pavojingiausia visti pirma laikoma vieta, esanti šalia vairuotojo, o paskui — vairuotojo vieta,

Tai aiškinama tuo, kad, atsitrenkus priekine dalimi (į medį arba stulpą), automobiliui suteikiamas neigiamas pagreitis, arba lėtėjimas. Šio lėtėjimo dydis priklauso nuo automobilio važiavimo greičio (kvadrato) ir nuotolio, kurį jis nuvažiavo nuo atsitrenkimo į kliūtį momento.

Net staigiausiai stabdant kelyje su šiurkščia danga, lėtėjimas neviršija 0,7 g, t. y. 0,7 svorio jėgos pagreičio dydžio (su neigiamu ženklu). Taigi, keleivis krinta į priekį jėga, sudarančia 0,7 jo paties svorio. Lėtėjimas nepasiekia didesnės reikšmės, nes jį riboja padangų ir kelio sukibimas. Sukibimo koeficientas keliui su sausa asfaltbetonio danga sudaro apie 0,6 ir retai tepasiekia 0,7.

Pavyzdžiui, automobiliui, važiuojančiam 40 km/h greičiu, sustabdyti reikia ne mažiau kaip 10 m atkarpos; o jo keleiviai turi tendenciją kristi į priekį ir šiek tiek paslenka nuo sėdynės. Jeigu keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, yra nepasiruošęs tokiam stipriam stabdymui, galva atsitrenkia į priekinį stiklą arba viršutinį stiklo rėmą ir susižaloja.

Blogesnė situacija, kai automobilis trenkiasi į medį ar kitą nejudamą kliūtį. Tuomet jis sustabdomas per trumpesnę kelio atkarpą, atitinkančią automobilio dalių deformaciją, pavyzdžiui, 0,5 m. Ankstesniajame pavyzdyje stabdant lėtėjimas sudarė 0,6 g, o antruoju atveju jis apytikriai bus lygus 12 g. Sėdintys automobilyje metami į priekį jėga, 12 kartų viršijančia jų pačių svorį. Visiškai suprantama, kad niekas negali pasipriešinti tokiai jėgai. Nuo tokio smūgio lūžta vairo ratas, kuris sumaigo vairuotojo krūtinės ląstą, o keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, didele jėga sviedžiamas į priekinį stiklą ir jo viršutinį rėmą. Tokio smūgio pasekmė — sulaužyta kaukolė.

Siekiant išvengti tokių smūgių pasekmių, dabar automobiliuose įtaisomi saugos diržai. Jie apsaugo keleivį nuo smūgio į priekinę kėbulo sienelę, o vairuotoją nuo smūgio į vairo ratą. Taip išvengiama stiprių kūno sužalojimų.

Visi lengvieji automobiliai Kaune privalo turėti tokiems diržams specialias tvirtinimo vietas.

Saugos diržai ir jų pritvirtinimas privalo atitikti specialius reikalavimus. Avarijos metu nuo smūgio diržai turi išsitempti, atitinkamai pailgėti, tuo padidindami automobilio vairuotojo ir keleivių stabdymo kelią ir sumažindami jų lėtėjimo dydį.

BelAZ ir MoAZ automobilių gamyklų kūrimosi pradžia

Iš pagrindinės Minsko automobilių gamyklos iškeltos ir sukurtos naujos gamyklos: Baltarusijos automobilių gamykla (BelAZ) Zodino mieste, gaminanti didžiakrūvius automobilius savivarčius, ir Mogiliovo automobilių gamykla (MoAZ), gaminanti automobilinius vilkikus.

Šį, vienuoliktąjį, penkmetį Minsko automobilių gamykla gamina automobilius MAZ-5355, taip pat triašius balninius vilkikus MAZ-6422 (autotraukinio keliamoji galia 30 tonų, variklio galia — 320 AG, greitis — 85 km per val.), dviašius MAZ-5432 (keliamoji galia — 20 t, variklio galia — 280 AG). Šių automobilin labai geros eksploatacinės savybės: vidutinis jų greitis yra 7 proc. didesnis, o degalų sunaudoja 10 proc. mažiau negu ankstesnieji MAZ modeliai.

Baltarusijos automobilin gamykla Žodino mieste gamina karjerinius savivarčius BelAZ-540A, BelAZ¬548A, BelAZ-549, kurių keliamoji galia atitinkamai 27, 40 ir 75 tonos. Šį penkmetį čia numatyta gaminti modernizuotus 30 tonų keliamosios galios savivarčius su dyzeliniais varikliais JMZ-840 (galia 420— 450 AG), 40 tonų savivarčius BelAZ-7548 su varikliu JMZ-8401 (galia 600 AG), taip pat automobilius BelAZ-7519 su hidropneumatine pakaba ir elektrine transmisija. Keliamoji galia 110 tonų, o dyzelinio variklio galingumas 1300 AG.

Kirovo vardo Mogiliovo automobilių gamykla specializuojasi gaminti žemės kasimo ir transportavimo mašinas. Ji gamina autotraukinius gruntovežius, visureigius statybinius savivarčius, ratinius vilkikus. Šalies statybose dažnai pamatysime žinomus vilkikus MoAZ-529, MoAZ-546.

TSKP XXVI suvažiavimas bei „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys“ vienuoliktajame penkmetyje ir iki 1990 metų numato toliau plėsti dyzelinių automobilin gamybą bei jų nomenklatūrą. Baltarusijoje gaminami automobiliai vien tik su dyzeliniais varikliais. Jų gamyba kasmet vis labiau plečiama bei tobulinama.

Patys mažiausi šalyje gaminami autobusai RAF gerai žinomi visiems vairuotojams ir keleiviams šiandien TSKP XXV suvažiavimo Jelgavos mikroautobusų gamykla išleidžia apie 15 tūkstančių mikroautobusų per metus. Šios gamyklos biografija prasideda 1949 metais, kai čia buvo remontuojami automobiliai ir gaminamos priekabos. Vėliau, nuo 1951 metų, gamykloje išleidžiami autobusai su GAZ-51 šasi. 1957 metais Rygos autobusų kėbulų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius mūsų šalyje mikroautobusus RAF-10 „Festival“.

Jau trečias dešimtmetis, kai vis tobulesni Rygos mikroautobusai, panaudojimo sfera ir didėja gamyba. Tapo ankšta senuosiuose gamyklos cechuose ir devintame penkmetyje Jelgavos mieste netoli Rygos pradėta naujų RAF korpusų statyba. Čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai įrengimai: galingi presai štampuoti stambiems kėbulo paneliams, suvirinimo automatai, panašūs dažymo įrengimai. Visas Jelgavos gamyklos kompleksas užima per 30 hektarų.

TSKP XXV suvažiavimo išvakarėse Jelgavos automobilių gamintojai surinko pirmąją partiją naujų mikroautobusų RAF-2203 „Latvija“.

RAF mašinos pasižymi gerais techniniais ir ekonominiais rodikliais. Jos sėkmingai konkuruoja su užsienio firmų mikroautobusais, turi paklausą kitose šalyse. Be to, gaminamos įvairios šio mikroautobuso modifikacijos.

Pasak Lietuvos supirkėjų automobilių supirkimo vilniuje kainos gali skirtis kiekviename mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar kitur, nes tai daug įtakoja gyventojų pajamos šiuose miestuose.

Šaltinis: Minsko automobilių gamyklos pradžia