Keli patarimai lenkiant kitus automobilius

O kaip susiklostytų situacija, jeigu tuo momentu mūsų automobilis pajudėtų iš vietos, nenutoldamas nuo važiuojamosios dalies krašto? Neįspėtas apie tai vairuotojas, ketinąs lenkti mūsų automobilį, atsidurtų sunkioje ir, gal būt, netgi pavojingoje situacijoje. Jis negalėtų nei pakankamai greitai mus aplenkti, nei stabdyti taip, kad nesusidurtu su automobiliu Vilniuje ar kitame kokiame mieste, važiuojančiu priešinga kryptimi.

Kai, prieš pajudėdami iš vietos, įjungiame kelioms sekundėms kairiojo posūkio rodiklį, užpakalyje važiuojančios mašinos vairuotojas sužino, kad šią minutę mūsų automobilis pradės važiuoti. Vadinasi, jos vairuotojas, užuot paprastai lenkęs mūsų automobilį, turi palaukti, kol galės jį aplenkti. Tada jis greitai apskaičiuoja, kaip patogiau pasielgti: aplenkti ar pristabdyti ir palaukti, kol mūsų automobilis prasilenks su važiuojančia iš priekio mašina. Taigi, mūsų automobilio pajudėjimas iš vietos nebus netikėtas užpakalyje važiuojančiam vairuotojui ir pavojinga situacija nesusidarys.

Sankryža, kurioje eismas vyksta ratu, žymima tokiu kelio ženklu: apvaliame žydros spalvos apskritime trys centrinės baltos rodyklės.

Įvažiuojama į tokią sankryžą, visada sukant į dešinę. Atrodytų, kad reikėtų iš anksto signalizuoti dešiniojo posūkio rodikliu. Tačiau kelių eismo taisyklės to nenumato, nes šiuo atveju vairuotojas negali važiuoti kitaip, kaip tik į dešinę. Tačiau, būdamas sankryžoje su eismu ratu, vairuotojas turi signalizuoti posūkio rodikliu apie tai, kaip jis ketina iš jos išvažiuoti. Kai jis išvažiuoja į pirmąją gatvę dešinėn, įjungia dešiniojo posūkio rodiklį. Kai važiuoja ratu toliau už sankryžos centro, turi įjungti kairiojo posūkio rodiklį. Toliau vairuotojas privalo šį signalą išjungti ir iš anksto įjungti dešiniojo posūkio rodiklį, prieš keisdamas eismo juostą į gretimą iš dešinės, kad galėtų išvažiuoti į sekančią gatvę. Tačiau posūkio rodiklis visada įjungiamas tik pravažiavus gatvę, į kurią neketinama sukti. įsidėmėtina, kad, važiuojant tokia sankryža, apie ketinimą keisti eismo juostą į gretimą (kairę arba dešinę) taip pat reikia signalizuoti — įjungti atitinkamą posūkio rodiklį.

Buvo metas, kai mūsų vairuotojai elgėsi taip. Lenkiamojo automobilio vairuotojas, įsitikinęs, kad jį ketina lenkti, arba išgirdęs įspėjantįjį signalą, pats signalizuodavo trumpu garsiniu signalu. Tuo informuodavo lenkiantįjį vairuotoją, jog jo signalas priimtas ir jis gali lenkti. Tačiau šiuo metu galioja kita taisyklė. Lenkiamojo automobilio vairuotojas trumpam įjungia posūkio rodiklį, tuo pranešdamas už jo važiuojančiam vairuotojui, kad kelias aplenkimui yra laisvas.

Gavęs tokį pranešimą, ketinąs lenkti vairuotojas privalo būti atsargus ir iš anksto įsitikinti: ar galima saugiai aplenkti; ar neatvažiuoja iš priešingos pusės kokia nors transporto priemonė; ar nėra ant kelio kokios nors kliūties; kitaip tariant, įsitikinti, kad kelias laisvas ir lenkimas yra saugus.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Posūkio rodikliai turi didelę reikšmę eismo saugumo požiūriu

Prieš įvažiuodamas į vartus, automobilis rieda šaligatviu. Privaloma labai lėtai juo važiuoti, nekeliant grėsmės pėsčiųjų saugumui bei jų neišgąsdinant. Reikia būti ypač atsargiam, nes šaligatvis skirtas pėstiesiems, o automobilis užvažiavo ant jo tik iš būtinybės. Taip pat įsidėmėtina, kad šalia vartų paprastai esti išėjimas iš laiptinės. Bet kuriuo momentu iš ten gali pasirodyti žmogus, nežinąs apie įvažiuojantį automobilį. Todėl vairuotojas turi būti pasiruošęs laiku sustabdyti mašiną. Tokiu atveju signalizuoti garsiniu signalu nedera. Tuo keliamas triukšmas ir trikdomi arti gyvenantys žmonės.

Ką gi daryti, kai dėl intensyvaus eismo negalima įvykdyti visų įvažiavimo į vartus sąlygų. Ogi tiesiog atsisakyti šio ketinimo, nes nevalia važiuoti į vartus bet kuriomis aplinkybėmis ir bet kuria kaina, kaip kad nevalia, pavyzdžiui, sukti į kairę sankryžoje, kur yra tai daryti draudžiantis kelio ženklas.

Į visas pastabas, pasakytas apie įvažiavimą pro vartus, atsižvelgiama ir išvažiuojant iš jų. Išvažiuodamas iš vartų, vairuotojas turi būti dar atsargesnis, nes paprastai praeiviai nesitiki pasirodant automobilio ir sutrinka. Kad to nebūtų, dar iš tarpuvartės signalizuoja trumpu garsiniu signalu. Važiuoti privalo labai lėtai ir atsargiai.

Posūkio rodiklių naudojimas

Posūkio rodikliai turi didelę reikšmę eismo saugumo požiūriu. Nuo taisyklingo jų naudojimo priklauso ne tik eismo tvarka, bet ir transporto priemonių bei pėsčiųjų saugumas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad naudotis posūkio rodikliais labai paprasta. Tačiau taip nėra. Galima drąsiai tvirtinti, kad taisyklingas posūkio rodiklių naudojimas yra savotiškas menas, paklūstąs tam tikroms taisyklėms. Šių taisyklių nepaisymas ne tik pažeidžia eismo tvarką, bet tam tikrais atvejais sukelia pavojingas situacijas.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Žinokime, kad posūkio rodikliu pranešame kitiems eismo dalyviams bei juos įspėjame apie mūsų ketinimą pakeisti judėjimo kryptį. Vadinasi, atlikę šį ketinimą, posūkio rodyklę privalome nedelsdami išjungti, kad neklaidintume kitų eismo dalyvių.

įsivaizduokime, kad vairuotojas ketina aplenkti transporto priemonę, važiuojančią prieš jį. įsitikinęs, kad niekas nesiartina iš priešingos krypties ir niekas neketina lenkti jo paties, jis keičia eismo juostą į gretimą kairiąją. Apie tai privalo signalizuoti, įjungdamas kairiojo posūkio rodikli (suprantama, tai daro dešinės pusės eismo šalyse, o ne, pavyzdžiui, Anglijoje, Japonijoje ir kitur, kur priimtas kairės pusės eismas).

Posūkio rodiklį turime įjungti laiku, kad užpakalyje važiuojantis vairuotojas gautų pakankamai laiko susiorientuoti mūsų ketinimuose ir atitinkamai pasielgti. Užpakalyje važiuojantis vairuotojas, pamatęs įjungtą mūsų automobilio kairiojo posūkio rodiklį, daro išvadą, kad mes ketiname keisti eismo juostą į gretimą kairiąją ir keičiame ją todėl, kad ketiname lenkti priekyje važiuojantį automobilį arba priekyje esančią kliūtį. Už mūsų važiuojančio automobilio vairuotojas gali dar ir nematyti tos kliūties, ypač tuomet, kai mūsų automobilis yra sunkvežimis ir užstoja priešais jį esantį kelią.

Žinių praplėtimui: Pagrindinė sąlyga įveikti šoninį slydimą — sankabos išjungimas

BelAZ ir MoAZ automobilių gamyklų kūrimosi pradžia

Iš pagrindinės Minsko automobilių gamyklos iškeltos ir sukurtos naujos gamyklos: Baltarusijos automobilių gamykla (BelAZ) Zodino mieste, gaminanti didžiakrūvius automobilius savivarčius, ir Mogiliovo automobilių gamykla (MoAZ), gaminanti automobilinius vilkikus.

Šį, vienuoliktąjį, penkmetį Minsko automobilių gamykla gamina automobilius MAZ-5355, taip pat triašius balninius vilkikus MAZ-6422 (autotraukinio keliamoji galia 30 tonų, variklio galia — 320 AG, greitis — 85 km per val.), dviašius MAZ-5432 (keliamoji galia — 20 t, variklio galia — 280 AG). Šių automobilin labai geros eksploatacinės savybės: vidutinis jų greitis yra 7 proc. didesnis, o degalų sunaudoja 10 proc. mažiau negu ankstesnieji MAZ modeliai.

Baltarusijos automobilin gamykla Žodino mieste gamina karjerinius savivarčius BelAZ-540A, BelAZ¬548A, BelAZ-549, kurių keliamoji galia atitinkamai 27, 40 ir 75 tonos. Šį penkmetį čia numatyta gaminti modernizuotus 30 tonų keliamosios galios savivarčius su dyzeliniais varikliais JMZ-840 (galia 420— 450 AG), 40 tonų savivarčius BelAZ-7548 su varikliu JMZ-8401 (galia 600 AG), taip pat automobilius BelAZ-7519 su hidropneumatine pakaba ir elektrine transmisija. Keliamoji galia 110 tonų, o dyzelinio variklio galingumas 1300 AG.

Kirovo vardo Mogiliovo automobilių gamykla specializuojasi gaminti žemės kasimo ir transportavimo mašinas. Ji gamina autotraukinius gruntovežius, visureigius statybinius savivarčius, ratinius vilkikus. Šalies statybose dažnai pamatysime žinomus vilkikus MoAZ-529, MoAZ-546.

TSKP XXVI suvažiavimas bei „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys“ vienuoliktajame penkmetyje ir iki 1990 metų numato toliau plėsti dyzelinių automobilin gamybą bei jų nomenklatūrą. Baltarusijoje gaminami automobiliai vien tik su dyzeliniais varikliais. Jų gamyba kasmet vis labiau plečiama bei tobulinama.

Patys mažiausi šalyje gaminami autobusai RAF gerai žinomi visiems vairuotojams ir keleiviams šiandien TSKP XXV suvažiavimo Jelgavos mikroautobusų gamykla išleidžia apie 15 tūkstančių mikroautobusų per metus. Šios gamyklos biografija prasideda 1949 metais, kai čia buvo remontuojami automobiliai ir gaminamos priekabos. Vėliau, nuo 1951 metų, gamykloje išleidžiami autobusai su GAZ-51 šasi. 1957 metais Rygos autobusų kėbulų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius mūsų šalyje mikroautobusus RAF-10 „Festival“.

Jau trečias dešimtmetis, kai vis tobulesni Rygos mikroautobusai, panaudojimo sfera ir didėja gamyba. Tapo ankšta senuosiuose gamyklos cechuose ir devintame penkmetyje Jelgavos mieste netoli Rygos pradėta naujų RAF korpusų statyba. Čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai įrengimai: galingi presai štampuoti stambiems kėbulo paneliams, suvirinimo automatai, panašūs dažymo įrengimai. Visas Jelgavos gamyklos kompleksas užima per 30 hektarų.

TSKP XXV suvažiavimo išvakarėse Jelgavos automobilių gamintojai surinko pirmąją partiją naujų mikroautobusų RAF-2203 „Latvija“.

RAF mašinos pasižymi gerais techniniais ir ekonominiais rodikliais. Jos sėkmingai konkuruoja su užsienio firmų mikroautobusais, turi paklausą kitose šalyse. Be to, gaminamos įvairios šio mikroautobuso modifikacijos.

Pasak Lietuvos supirkėjų automobilių supirkimo vilniuje kainos gali skirtis kiekviename mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar kitur, nes tai daug įtakoja gyventojų pajamos šiuose miestuose.

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija