Vairuojant automobilį, visada egzistuoja avarijos grėsmė ir tam tikras rizikos laipsnis. Avarija gali įvykti ne dėl vairuotojo, o dėl kito eismo dalyvio kaltės arba dėl nepalankių aplinkybių, pavyzdžiui, užvažiavus ant apledėjusios kelio dalies, kurią iš pirmo žvilgsnio yra sunku atskirti.
Visais atvejais, kai automobilis atsitrenkia, ypač priekine dalimi, jame esantys keleiviai ir vairuotojas paprastai esti rimtai, kartais net mirtinai sužeidžiami. Šiuo požiūriu pavojingiausia visti pirma laikoma vieta, esanti šalia vairuotojo, o paskui — vairuotojo vieta,
Tai aiškinama tuo, kad, atsitrenkus priekine dalimi (į medį arba stulpą), automobiliui suteikiamas neigiamas pagreitis, arba lėtėjimas. Šio lėtėjimo dydis priklauso nuo automobilio važiavimo greičio (kvadrato) ir nuotolio, kurį jis nuvažiavo nuo atsitrenkimo į kliūtį momento.
Net staigiausiai stabdant kelyje su šiurkščia danga, lėtėjimas neviršija 0,7 g, t. y. 0,7 svorio jėgos pagreičio dydžio (su neigiamu ženklu). Taigi, keleivis krinta į priekį jėga, sudarančia 0,7 jo paties svorio. Lėtėjimas nepasiekia didesnės reikšmės, nes jį riboja padangų ir kelio sukibimas. Sukibimo koeficientas keliui su sausa asfaltbetonio danga sudaro apie 0,6 ir retai tepasiekia 0,7.
Pavyzdžiui, automobiliui, važiuojančiam 40 km/h greičiu, sustabdyti reikia ne mažiau kaip 10 m atkarpos; o jo keleiviai turi tendenciją kristi į priekį ir šiek tiek paslenka nuo sėdynės. Jeigu keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, yra nepasiruošęs tokiam stipriam stabdymui, galva atsitrenkia į priekinį stiklą arba viršutinį stiklo rėmą ir susižaloja.
Blogesnė situacija, kai automobilis trenkiasi į medį ar kitą nejudamą kliūtį. Tuomet jis sustabdomas per trumpesnę kelio atkarpą, atitinkančią automobilio dalių deformaciją, pavyzdžiui, 0,5 m. Ankstesniajame pavyzdyje stabdant lėtėjimas sudarė 0,6 g, o antruoju atveju jis apytikriai bus lygus 12 g. Sėdintys automobilyje metami į priekį jėga, 12 kartų viršijančia jų pačių svorį. Visiškai suprantama, kad niekas negali pasipriešinti tokiai jėgai. Nuo tokio smūgio lūžta vairo ratas, kuris sumaigo vairuotojo krūtinės ląstą, o keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, didele jėga sviedžiamas į priekinį stiklą ir jo viršutinį rėmą. Tokio smūgio pasekmė — sulaužyta kaukolė.
Siekiant išvengti tokių smūgių pasekmių, dabar automobiliuose įtaisomi saugos diržai. Jie apsaugo keleivį nuo smūgio į priekinę kėbulo sienelę, o vairuotoją nuo smūgio į vairo ratą. Taip išvengiama stiprių kūno sužalojimų.
Visi lengvieji automobiliai Kaune privalo turėti tokiems diržams specialias tvirtinimo vietas.
Saugos diržai ir jų pritvirtinimas privalo atitikti specialius reikalavimus. Avarijos metu nuo smūgio diržai turi išsitempti, atitinkamai pailgėti, tuo padidindami automobilio vairuotojo ir keleivių stabdymo kelią ir sumažindami jų lėtėjimo dydį.
Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant
Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis